Vėlgi apie žmones ir apie gyvūnus, tik šįkart humanistiškai (!)
Rgs 22nd, 2012 parašė Dovilė
„Jei aš išdrįsčiau leisti laisvai lietis manyje susitvenkusiems jausmams, jei man atsitiktinai tektų gyventi šiais jausmais, tai būtų katastrofa.” Tokia nuostata, kuri pasakoma arba ne, vadovaujasi beveik kiekvienas klientas, pradėdamas išgyventi nežinomus savo asmenybės aspektus. Tačiau visa jo patirties terapijos metu raida prieštarauja šiai baimei. Jis pamato, kad pamažu gali tapti savuoju pykčiu, jeigu pyktis yra tikroji reakcija, ir kad toks priimtas ar atviras pyktis nėra destruktyvus. Klientas suvokia, kad gali būti savąja baime, bet, sąmoningai būdamas ja, neištirpsta joje. Jis atranda, kad gali savęs gailėtis, ir tai nėra „blogai”. Klientas gali jaustis ir būti savuoju seksualumu, „tingumu”, priešiškumu, ir nieko neatsitinka. Priežastis gali būti ta, jog tada, kai klientas leidžia savo jausmams tekėti, jie užima tinkamas jiems vietas bendroje jausmų darnoje. Asmuo aptinka, kad turi kitų jausmų, su kuriais šie susipina sudarydami pusiausvyrą. Jis jaučiasi mylintis, švelnus, dėmesingas, bendradarbiaujantis, lygiai kaip ir neapkenčiantis, geidulingas ar piktas. Jis jaučia susidomėjimą, entuziazmą ir smalsumą, taip pat tingumą ar apatiją. Jis jaučiasi esąs narsus ir kartu rizikuojantis bei bijantis. Kai asmuo gyvena nesišalindamas ir priimdamas jausmus, jų sudėtingumą, pasireiškia kūrybine darna, o ne nekontroliuojamu blogiu.
Kartais žmonės išsako šį susirūpinimą sakydami, kad jeigu asmuo būtų tuo, kuo jis iš tikrųjų yra, jis išlaisvintų jame tūnantį žvėrį. Man tai kelia šypseną, nes manau, kad mes turėtume atidžiau įsižiūrėti į žvėris. Liūtas dažnai laikomas „plėšrūno” simboliu. O ką jis? Kol žmonės nėra sugadinę jo artimai bendraudami su juo, jis turi daug mano čia aprašytų bruožų. Žinoma, būdamas alkanas, jis žudo, tačiau nei smarkiai siautėja žudydamas, nei persiėda. Jis išsaugo dailesnę figūrą nei kai kurie iš mūsų. Kūdikystėje jis bejėgis, ir priklausomas, bet augdamas tampa vis labiau nepriklausomas. Jis egocentriškas, bet suaugęs bendradarbiauja, maitina, globoja bei gina savo vaikus. Jis patenkina savo lytinį potraukį, bet tai nereiškia, kad jis kelia laukines ir gašlias orgijas. Įvairūs jo siekimai ir impulsai yra harmoningi. Jis pačia tikriausia prasme yra teigiamas ir vertas pasitikėjimo felis leo giminės atstovas. Ir aš noriu įtikinti tuo, kad jeigu asmuo yra tikrai unikalus žmonių giminės atstovas, šitai neturėtų kelti siaubo. Priešingai, tai reiškia, kad asmuo atvirai išgyvena sudėtingą buvimo pačia jautriausia, nesavanaudiškiausia ir kūrybiškiausia būtybe šioje planetoje procesą. Mano patirtis rodo, kad visiškas buvimas savimi kaip unikalia žmogiškąja būtybe nėra tas procesas, kuris galėtų būti vadinamas blogu. Tinkamesni galėtų būti žodžiai, kad šis procesas teigiamas, konstruktyvus, realistiškas arba vertas pasitikėjimo.
– Carl Rogers. “Būti tuo aš, kuriuo asmuo iš tikrųjų yra”. Asmeniniai tikslai terapeuto požiūriu
„Jei aš išdrįsčiau leisti laisvai lietis manyje susitvenkusiems jausmams, jei man atsitiktinai tektų gyventi šiais jausmais, tai būtų katastrofa.” Tokia nuostata, kuri pasakoma arba ne, vadovaujasi beveik kiekvienas klientas, pradėdamas išgyventi nežinomus savo asmenybės aspektus. Tačiau visa jo patirties terapijos metu raida prieštarauja šiai baimei. Jis pamato, kad pamažu gali tapti savuoju pykčiu, jeigu pyktis yra tikroji reakcija, ir kad toks priimtas ar atviras pyktis nėra destruktyvus. Klientas suvokia, kad gali būti savąja baime, bet, sąmoningai būdamas ja, neištirpsta joje. Jis atranda, kad gali savęs gailėtis, ir tai nėra „blogai”. Klientas gali jaustis ir būti savuoju seksualumu, „tingumu”, priešiškumu, ir nieko neatsitinka. Priežastis gali būti ta, jog tada, kai klientas leidžia savo jausmams tekėti, jie užima tinkamas jiems vietas bendroje jausmų darnoje. Asmuo aptinka, kad turi kitų jausmų, su kuriais šie susipina sudarydami pusiausvyrą. Jis jaučiasi mylintis, švelnus, dėmesingas, bendradarbiaujantis, lygiai kaip ir neapkenčiantis, geidulingas ar piktas. Jis jaučia susidomėjimą, entuziazmą ir smalsumą, taip pat tingumą ar apatiją. Jis jaučiasi esąs narsus ir kartu rizikuojantis bei bijantis. Kai asmuo gyvena nesišalindamas ir priimdamas jausmus, jų sudėtingumą, pasireiškia kūrybine darna, o ne nekontroliuojamu blogiu.