Esu Dovilė » Orvell http://esudovile.net/lt Taip, tai aš. Thu, 15 Dec 2011 00:22:01 +0000 en hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.0.1 Iš G. Orvell „1984-ieji“ http://esudovile.net/lt/is-g-orvell-%e2%80%9e1984-ieji%e2%80%9c/ http://esudovile.net/lt/is-g-orvell-%e2%80%9e1984-ieji%e2%80%9c/#comments Sat, 12 Sep 2009 12:25:12 +0000 Dovilė http://esudovile.net/lt/?p=105

Per visą užfiksuotos istorijos laikotarpį ir tikriausiai jau nuo neolito eros pabaigos buvo trijų rūšių žmonės – aukštieji, vidurinieji ir žemieji. Jie buvo įvairiai grupuojami, turėjo begales įvairių vardų, bėgant amžiams, kito jų santykinis skaičius ir elgesys tarpusavyje, bet visuomenės struktūros esmė visada likdavo ta pati. Net po didžiulių perversmų ir sakytum negrįžtamų pokyčių vis pasitvirtindavo tas pats modelis, taip kaip giroskopas visada grįžta į pusiausvyrą, nors ir kaip smarkiai būtų pastumtas į vieną ar kitą pusę.

Šių trijų grupių tikslai yra absoliučiai priešingi. Aukštųjų tikslas yra išlikti esamoje padėty. Viduriniųjų tikslas – pasikeisti vietomis su aukštaisiais. Žemųjų tikslas, jeigu jie jį turi, – mat būdingas jų bruožas yra tas, kad jie yra taip palaužti sunkaus darbo, jog nelabai suvokia dalykus, pranokstančius gyvenimo kasdienybę, – panaikinti visus skirtumus ir sukurti visuomenę, kurioje visi žmonės būtų lygūs. Taigi per visą istoriją vyksta ši bendrais bruožais visada vienoda kova. Ilgus laiko tarpus aukštieji saugiai būna valdžioje, bet anksčiau ar vėliau visada ateina momentas, kai jie praranda arba tikėjimą savimi, arba gebėjimą efektyviai valdyti, arba abu dalykus kartu. Tada jie nuverčiami viduriniųjų, kurie savo pusėn patraukia ir žemuosius, apsimesdami, jog kovoja už laisvę ir teisybę. Vos tik pasiekę savo tikslą, vidurinieji nustumia žemuosius į seną vergišką padėtį ir patys tampa aukštaisiais. Vėliau iš kurios nors grupės arba iš abiejų susiformuoja nauji vidutinieji, ir kova prasideda iš naujo. Iš tų trijų grupių tik žemesniesiems niekada net laikinai nepavyksta pasiekti savo tikslų.
]]> http://esudovile.net/lt/is-g-orvell-%e2%80%9e1984-ieji%e2%80%9c/feed/ 4 „Nei jis duoda pieną, nei deda kiaušinius…“ http://esudovile.net/lt/%e2%80%9enei-jis-duoda-piena-nei-deda-kiausinius-%e2%80%9c/ http://esudovile.net/lt/%e2%80%9enei-jis-duoda-piena-nei-deda-kiausinius-%e2%80%9c/#comments Fri, 28 Aug 2009 10:25:53 +0000 Dovilė http://esudovile.net/lt/?p=108

Taigi, draugai, koks gi tas mūsų gyvenimas? Neslėpsime: varganas, sunkus ir trumpas. Mes ateiname į pasaulį, kuriame ėsti gauname tik tiek, kiek reikia mūsų gyvybei palaikyti, ir nė kruopelytės daugiau, o tie iš mūsų, kurie pajėgia dirbti, spaudžiami prie darbo tol, kol išsenka paskutinės jėgos; tą akimirką, kai nustojame duoti naudą, mus kuo žiauriausiai paskerdžia. Joks Anglijos gyvulys, sulaukęs vienerių metų amžiaus, jau nebežino, kas yra laimė ar laisvalaikis. Joks gyvulys Anglijoje nėra laisvas. Jo gyvenimas – vien skurdas ir vergovė; visi tai žinome.

Bet gal taip gamtos sutvarkyta? Galgi mūsų žemė tokia skurdi, jog neįstengia pasotinti visų, kuriuos nešioja? Ne, draugai, tūkstantį kartų ne! Anglijos klimatas geras, dirvos derlingos – su kaupu aprūpintų maistu kur kas daugiau burnų, negu dabar čia gyvena. Vien mūsų fermoje puikiausiai pramistų tuzinas arklių, dvidešimt karvių, šimtas avių – ir be jokio vargo, be pažeminimų, – mums tai sunku net įsivaizduoti. Tad kodėl gi mes skurstame? Todėl, kad bemaž visus mūsų darbo vaisius pasiglemžia žmonės. Tai yra, draugai, visų mūsų vargų priežastis. Ji nusakoma vienu vieninteliu žodžiu – Žmogus. Žmogus yra didžiausias mūsų priešas. Nebūtų Žmogaus, ir visiems laikams išnyktų alkis ir pervargis.

Žmogus yra vienintelis sutvėrimas, kuris tik vartoja, o nieko negamina. Nei jis duoda pieną, nei deda kiaušinius, jis per silpnas traukti plūgą, per lėtas gaudyti triušius. Bet vis dėlto jis valdo visa, kas gyva. Jis verčia mus dirbti, atkiša menką kąsnelį, kad nedvėstume badu, o kitką pasiima sau. Mūsų prakaitu jis aria žemę, mūsų mėšlu ją tręšia, tačiau kad bent vienas iš mūsų turėtų ką nors daugiau negu nuosavą kailį. [...]

Ir netgi tokį varganą gyvenimą mums neleidžiama natūraliai užbaigti. [...] Anksčiau ar vėliau mūsų visų laukia aštrus peilis.

— G. Orvell „Gyvulių ūkis“, 1945.

]]> http://esudovile.net/lt/%e2%80%9enei-jis-duoda-piena-nei-deda-kiausinius-%e2%80%9c/feed/ 4