Esu Dovilė

Manau, jums būtų įdomu sužinoti, kad pasaulyje gali gyventi ir toks žmogus, kuris nemyli žmonių. Ką gi, tas žmogus — aš; aš taip mažai juos myliu, jog netrukus ketinu kokį pustuzinį jų išžudyti; jums gali kilti klausimas: kodėl tik pustuzinį? Ogi todėl, kad revolveryje yra tik šeši šoviniai. Siaubinga, ar ne? O ar toks poelgis tikrai neturi politinių motyvų? Bet aš kartoju jums, jog negaliu mylėti. Ganėtinai gerai suprantu, ką jūs jaučiate. Bet tai, kas jus prie jų traukia, man kelia pasibjaurėjimą. Mačiau, kaip jūs, žmonės, ramiai kažką kramsnojate nutaisę tai progai tinkamą žvilgsnį ir kaire ranka vartote ekonomikos žurnalą. Ar aš kaltas, kad man labiau patiktų valgyti kartu su ruoniais? Kad ir ką žmogus išdarinėtų su savo veidu, viskas virsta vien vaipymusi. Kai kramto susičiaupęs, lūpų kampučiai čia pakyla, čia nusileidžia, ir atrodo, kad jo būsena nepaliaujamai keičiasi — romumas staiga virsta graudulinga nuostaba. Jums tai patinka, žinau, tai jūs vadinate Sielos būdravimu. Bet mane tai vimdo, ir aš nežinau kodėl; toks jau gimiau.

- 1939

Share on Facebook

Žymės: egzistencializmas, sartre