Įsivaizduokim, kad čia įrašas Rugsėjo pirmosios tematika
Rgs 1st, 2009 parašė Dovilė
Ale aš šiandien pagalvojau… Kiek nedaug tereikia, kad susigadintum sau šventę.
Tik nepatogių batų.
Mūsų kūnas protingai sutvertas – būdamas labai jautrus, jis tuo pačiu sugeba adaptuotis taip, kad nejustų nuolatinių dirginimų. Giedrą naktį, visiškoje tamsoje stovėdami ant kalno viršūnės, turėdami normalius pojūčius, mes galime matyti žvakės šviesą ant kito kalno viršūnės, esančios už 48 km. Mes galime pajusti bitės sparnelį, užkritusį ant skruosto, ir užuosti vieną vienintelį kvepalų lašą 3 kambarių bute (Galanter, 1962), tačiau nebejaučiame prie kūno prigludusių drabužių, laikrodžio, žiedų ar patogios avalynės. Bet štai jei ji spaudžia ar trina, mums nuolat primenama, kad ją dėvime, ir paprasčiausi batai trukdo sutelkti savo dėmesį į kitus – svarbesnius dalykus.
Kaip kad greta tavęs einantis pirmokas.
Gerai, kad mano batai patogūs.
:/
pirmokas – kaip ankšti batai? ar aš čia kažko nesupratau D: ENORCA(Quote) (Reply)
;D „[...] trukdo sutelkti savo dėmesį į kitus – svarbesnius dalykus kaip kad greta tavęs einantis pirmokas.“
D Dovilė(Quote) (Reply)
Gerai, kad bent laikrodis nespaudžia. Paulius(Quote) (Reply)
Laikrodis, mmm, laikrodis, mmm, baltas, mmm. Dovilė(Quote) (Reply)
Mm, geltonas. Paulius(Quote) (Reply)