Iš G. Orvell „1984-ieji“
Rgs 12th, 2009 parašė Dovilė
Per visą užfiksuotos istorijos laikotarpį ir tikriausiai jau nuo neolito eros pabaigos buvo trijų rūšių žmonės – aukštieji, vidurinieji ir žemieji. Jie buvo įvairiai grupuojami, turėjo begales įvairių vardų, bėgant amžiams, kito jų santykinis skaičius ir elgesys tarpusavyje, bet visuomenės struktūros esmė visada likdavo ta pati. Net po didžiulių perversmų ir sakytum negrįžtamų pokyčių vis pasitvirtindavo tas pats modelis, taip kaip giroskopas visada grįžta į pusiausvyrą, nors ir kaip smarkiai būtų pastumtas į vieną ar kitą pusę.
Šių trijų grupių tikslai yra absoliučiai priešingi. Aukštųjų tikslas yra išlikti esamoje padėty. Viduriniųjų tikslas – pasikeisti vietomis su aukštaisiais. Žemųjų tikslas, jeigu jie jį turi, – mat būdingas jų bruožas yra tas, kad jie yra taip palaužti sunkaus darbo, jog nelabai suvokia dalykus, pranokstančius gyvenimo kasdienybę, – panaikinti visus skirtumus ir sukurti visuomenę, kurioje visi žmonės būtų lygūs. Taigi per visą istoriją vyksta ši bendrais bruožais visada vienoda kova. Ilgus laiko tarpus aukštieji saugiai būna valdžioje, bet anksčiau ar vėliau visada ateina momentas, kai jie praranda arba tikėjimą savimi, arba gebėjimą efektyviai valdyti, arba abu dalykus kartu. Tada jie nuverčiami viduriniųjų, kurie savo pusėn patraukia ir žemuosius, apsimesdami, jog kovoja už laisvę ir teisybę. Vos tik pasiekę savo tikslą, vidurinieji nustumia žemuosius į seną vergišką padėtį ir patys tampa aukštaisiais. Vėliau iš kurios nors grupės arba iš abiejų susiformuoja nauji vidutinieji, ir kova prasideda iš naujo. Iš tų trijų grupių tik žemesniesiems niekada net laikinai nepavyksta pasiekti savo tikslų.

kaip skiriasi nuo angliškosios versijos
ENORCA(Quote) (Reply)
labai gera knyga
kaip biblija kokia, atsivertęs bet kurį puslapį gali skaityt ir būna įdomu. Kolkas tik Prisukamas Apelsinas toks geras ir įdomus buvo kaip 1984-ieji. Tadas(Quote) (Reply)
Užtat filmas ne itin, kai jį žiūri jau perskaitęs knygą… Dovilė(Quote) (Reply)
na taip, jis ne toks geras kaip knyga, nes joje kone vien monologas, o vaizdu įtaigiai perteikt vidinius žmogaus “filosofavimus” labai sunku, todėl filmas ne toks išsamus(čia turbūt visų ekranizacijų požymis). Bet aplinka, tas niūrumas, visur supanti kontrolė, tai, mano kuklia nuomone, perteikta puikiai.
nors šiaip aš knygą perskaičiau jau PO filmo. Tadas(Quote) (Reply)