Esu Dovilė

Laimė yra jausmas, dažnai priimamas kaip vertybė. Kovojame norėdami pasiekti laimę, tačiau tyrinėjimas, ką reiškia jaustis laimingam, gali nepagelbėti. Priešingai, tai gali padaryti kovą mažiau sėkmingą. Dažnai jaučiamės laimingi, kai elgiamės būdais, vedančiais į gėrybių turėjimą, ir tuomet turėjimą klaidingai vertiname kaip šio jausmo priežastį. Darome tą pačią klaidą, kai veikiame, norėdami padaryti kitus laimingus ir duodame jiems naudingų daiktų. Net valdžios filosofijos buvo tikrinamos remiantis teorija, kad jei gėrybės paskirstytos “kiekvienam pagal poreikius”, žmonės bus laimingi. Tačiau laimė greičiau yra sėkmingo veikimo priedas nei tai, ką veikimas atneša. Tai, ko gera, gavimo, o ne turėjimo ypatybė. Turėjimas atneša laimę tik tada, kai padaro įmanomą tolesnį veikimą. Ar žmonės laimingi, ar ne, turi didelę politinę reikšmę, tačiau subjektyvus gyvenimo kokybės matas tepasakys mums, ar reikia imtis konkrečių pokyčių

Kitas jausmas, kuris, sakoma, svarbus kaip vertybė, yra laisvė — vienas didžiųjų žmogaus tikslų ir galbūt svarbiausia šiandieninio pasaulio išdava. Analizuodami, ką reiškia jaustis laisvam, sužinosime nedaug; svarbios yra sąlygos, kuriomis taip jaučiamės. Kai išvengiame bausmės arba bausmės grėsmės, sakome, kad esame laisvi ir jaučiamės laisvi, tačiau vis dar esame kontroliuojami kitų aplinkos dalių, ypač pasekmių, vadinamų teigiamu pastiprinimu. Tai kažkas panašaus į kontrolę, kuriai esant darome, kaip sakome, ką norime daryti. Nemėginame pabėgti nuo pasaulio, kuriame viešpatauja tokia kontrolė; priešingai, dirbame, norėdami jį išsaugoti. Vis dėlto, kaip įrodinėju knygoje Anapus laisvės ir orumo, klaidingas laisvės, kaip jausmo, supratimas išties įamžino baudžiamąsias tvarkas ir sulėtino pažangą pasaulio, kuriame žmonės jausis laisvesni kaip kada nors anksčiau, link.

– B. F. Skinner. Apmąstymai apie biheviorizmą ir visuomenę. Ar galime pasinaudoti elgesio mokslo atradimais?

Share on Facebook