Esu Dovilė

O žinot, tuomet, kai mano tinklaraštyje buvo tylu, aš ne tik kad nebepasisakiau Twitter’yje, Blogeriai.lt ar kitų tinklaraščių komentaruose, bet ir apskritai neskaičiau savo Google Reader prenumeratų. Grįžus nustebau, kiek daug žmonių kalba apie naująjį, grubiai tariant, Cenzūros įstatymą, būtent iš homoseksualumo perspektyvos. (Jei atvirai, tikriausiai dėl to ir grįžau – labai jau įdomu buvo, ką apie tai tinklaraštininkai pasakys.) Tiek jo, tiek anksčiau tarsi muilo burbulo išsipūtusio ir labai įtartinai greitai susprogusio Gender loops projekto pagalba homoseksualumo tema jau gal tūkstantąjį kartą pateko „ant bangos“. O tai patiems homoseksualams, besistengiantiems įsilieti į visuomenę kaip pilnaverčiams jos nariams, ne visada yra naudinga dėl vienos bėdelės. Tiesa, ji jau tampa bjauria ir spuoguota bėda. Vadinasi ji maždaug taip – „diletantų kliedesiai apie tai, ko jie nė velnio neišmano“, o jei sutrumpintume ją iki dviejų žodžių, gautume tiesiog „briedas žiniasklaidoje“.

Tai štai kokia ilga įžanga.

Nuo sofų atsikėlė šimtai „ekspertų“ ir išstenėjo šimtus „straipsnių“, kuriuos skaitant kuo nuoširdžiausiai vimdo. Visada priėmiau kitokią nuomonę, jei tik ši tvirtai pagrįsta – visi gi žinom, kad vienos tiesos nėra. Bet kai pamatau tokį straipsnį, užverda kraujas. (Jis buvo publikuotas „Klaipėdos“ dienraštyje, jeigu ką.)

Gerai gerai, kaip suprantu, vienas iš „Klaipėdos“ dienraščio skaitytojų nusprendė viešai išreikšti savo nuomonę, – labai norėčiau susisiekti su tuo genijumi, bet tos dvi raidelės apačioje man visai nieko nesako. Todėl rašau čia.

Homoseksualų invazija į Lietuvą? Kiekvienas sąmoningas homoseksualas, vos tik gavęs progą sprukti iš Lietuvos, taip ir padaro – nuoširdžiai sakau. Lietuvoje nėra ir dar ilgai nebus brandžios tolerantiškos visuomenės, todėl net pačios seksualinės mažumos, dabar turinčios laikytis viename kumštyje, yra netolerantiškos pačios sau.

Lietuva – Marijos žemė, kurios globėjas šv. Kazimieras? Na, ir? Lietuva Marijos žemė yra krikščionims, bet ko norėti iš tokių krikščionių, kurie savo religiją prisimena tik neberasdami kitų racionalių argumentų, bažnyčią aplanko tik per šv. Kalėdas, o Dievą prisimena tik tada, kai jau niekas kitas nebepadeda. Ir išvis, nuo kada Lietuvoje įsigalėjo valstybinė religija? Aš net ir tai pražiopsojau? Galų gale, nuo kada Biblija ir apskritai religija yra argumentas už ar prieš kažką? O nieko tokio, jei aš visus savo teiginius argumentuosiu tarp Marso ir Žemės skriejančiu Porceliano Arbatinuku?

Pederastizacija? Ei, žmogau, bent suvoki, kokius žodžius vartoji? O gal pedofilizacija vis dėlto? Kiek tarp heteroseksualių žmonių pasitaiko pedofilų? Kodėl niekas apie juos taip garsiai neklykauja? Kuo pedofilas normalesnis už pederastą?

Didingi protėviai? Jei tieji mūsų didingieji protėviai (apie kuriuos mes čia?) ir apsiverstų kape, tai tik dėl to, kad apskritai nesuvoktų, kas čia kur vyksta – visas mūsų gyvenimas pernelyg prasilenkia su jų meto vertybėmis. Na, tai gal metam pro langą kompiuterį – kaip mes drįstam išvis tobulėti!.. Netvirtinu, kad pats homoseksualumas kaip reiškinys yra pažangos simbolis – jis egzistavo ir Antikoje, ir Viduramžiais, tačiau tolerancija ir pagarba artimui yra sveikintina.

Gėjus madų pasaulyje – o ne, o ne, tik ne tai! Nejau taip apmaudu žinoti, kad tas, kuris nuoširdžiai myli vyrą, kažkurioje srityje stipriai pranoksta Tave? KOKS SKIRTUMAS, ką jis myli ir ką jis sapnuoja – jis tik dirba savo darbą!

…Ir dar kartą įrodo, kad yra ne ką prastesnis už seksualinių daugumų atstovus.

„Taip vyrai ir berniukai netiesiogiai yra skatinami tapti nenormaliais.“ Kuo tolyn – tuo nesąmonyn gilyn į nusišnekėjimo girią. Net jei beriukai beigi vyrai būtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami tapti, Tavo žodžiais tariant, nenormaliais, kažin, ar šis nedoras ketinimas išdegtų. Pabandyk įsivaizduoti save, staiga tampantį gėjumi. Na, gerai, ne būtinai staiga – pamažu! Tikriausiai net šiurpas per kūną perbėga?.. Lytinė orientacija NĖRA pasirenkama, todėl jokia agitacija už/prieš homoseksualumą nebus veiksminga. Užtat teigiamos informacijos skleidimas šia tema palengvins gyvenimą patiems homoseksualams – Tu net neįsivaizduoji, kaip žmogus sunkiai pakelia savo paties homoseksualumą vien dėl to, kad kas antras analfabetas lesbietes ir gėjus nepagrįstai vadina iškrypėliais. Nepagrįstai todėl, kad tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra toks žavus sakinys: „Sexual orientation by itself is not to be regarded as a disorder.“ (Seksualinė orientacija pati savaime nėra laikoma sutrikimu.) Iš psichinių susirgimų sąrašo homoseksualumas išbrauktas dar 1973 m.

Vyras prie viryklės? Oho, koks neįprastas XXI amžiaus reiškinys! Tai juk taip nevyriška! Net ir megzdamas vyras atrodo vyriškai – užtenka gal tų kvailų stereotipų, kuriuose vyriškumas prilyginamas kone kiauliškumui. O gal vis dar manai, jog vyriškas vyras yra tas, kuris po darbo drybso ant sofos, pasigrobęs nuotolinio valdymo pultą ir nugarą kasosi šakute, manydamas, jog nieko tokio yra prancūziškai bučiuoti žmogų, kuris, paėmęs naują tualetinio popieriaus rulonėlį, palieka jį padėjęs ant išnaudoto kartoninio ritinėlio? Tuomet linkiu sėkmės, bandant pateisinti savo, kaip žmogaus, apsileidimą.

…Ir nė vieno pikto žodžio apie lesbietes… Žinoma, į jas juk gražu pažiūrėti! Ar, spaudžiant ranką žmogui, Tu visada mąstai apie tai, ką jis miegamajame veikia su savo antrąja puse? Kodėl tuomet homoseksualūs žmonės beveik visuomet sutapatini su vienalyčiais lytiniais santykiais?

Nepatikėsi, bet jie nori mylėti ir myli taip pat, kaip ir Tu, yra ištikimi/neištikimi taip pat, kaip ir Tu, galų gale, jie valgo ir geria, kvėpuoja, svajoja taip pat, kaip ir Tu!

Gal susitaikyk pagaliau – kai kurie žmonės tiesiog homoseksualūs ir tai Tau turėtų mažiausiai rūpėti.

Norėčiau parašyti daugiau, bet labai jau ilgas įrašas gavosi…

Share on Facebook

Žymės: homoseksualumas, žiniasklaida